įrodinėti — vksm. Įrodinėti sàvo teisingùmą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išrodinėti — 1 išrodinėti žr. 1 įrodinėti: Mun išrodinėjo, ka iš triušių jokio pelno Krš. „Lietuvių laikraštis“ išrodinėjo, kad viena prekė teturinti (цeны( prasmę, o kaina, nėra dar žinios, ką galinti reikšti K.Būg. ║ Aiškinau jiems savo sumanymą,… … Dictionary of the Lithuanian Language
priparodinėti — 1 ×priparodinėti iter. dem. 1 priparodyti; įrodinėti: Kam pamokslininkas besistengia priparodinėti tai, pasiremdamas ant viso svieto tikėjimo, kas jau buvo priparodyta šimtais kartų? Blv. rodinėti; aprodinėti; darodinėti; įrodinėti; išrodinėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
įrodinėjimas — sm. (1) → 1 įrodinėti: Įrodinėjimas ne visados baigiasi įrodymu, nes galima įrodinėti, bet neįrodyti, ko reikia FT. Tėvas klausėsi motinos įrodinėjimų, vis taip pat žiūrėdamas į ją skersom J.Balt. Mokytojo įrodinėjimai jam rodės teisingi Vaižg. | … Dictionary of the Lithuanian Language
aprodinėti — 1 aprodinėti 1. iter. dem. 1 aprodyti 1: Tėvas aprodinėjo ūkio rubežius rš. Ponas vedžioja berną po svirną, aprodinėja miegas, pilnas grūdų, vedžioja po kaminą, aprodinėja juostas, mėsa apkrautas LTsIV184. | refl. SD1111. 2. tr. gestais atkreipti … Dictionary of the Lithuanian Language
bevertiškumas — bevertiškùmas sm. (2) → bevertiškas: Nėra reikalo plačiau įrodinėti šitokių priemonių meninį bevertiškumą K.Kors … Dictionary of the Lithuanian Language
darodinėti — 1 ×darodinėti iter. dem. 1 darodyti 2: Jis darodinėjo, kad jo pasielgimas teisėtas rš. rodinėti; aprodinėti; darodinėti; įrodinėti; išrodinėti; nurodinėti; parodinėti; priparodinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
dedukuoti — dedukuoti, uoja, ãvo tr. TrpŽ daryti atskiras išvadas iš bendrųjų teiginių, įrodinėti dedukcijos būdu … Dictionary of the Lithuanian Language
ginti — 2 gìnti, gìna, gynė tr. 1. vaduoti kam užpuolus; atremti puolimą: Gynė žemę mano protėviai A.Vencl. Partinė organizacija ugdė vis naujus ir naujus ginamųjų ir puolamųjų kautynių didvyrius (sov.) rš. Jie savo žemę giñs Ėr. Jų vaikai taip gynė… … Dictionary of the Lithuanian Language
motinystė — motinỹstė sf. (2) I; M 1. moteries būklė nėštumo, gimdymo ir kūdikio žindymo metu; buvimas motina; motinos pareigos: Motinystė mūsų šalyje yra apgaubta šlove, motinos apdovanojamos ordinais ir medaliais (sov.) sp. Madonos paveiksle autorius… … Dictionary of the Lithuanian Language